1 įrašas. Endi.

Andrėja, kitaip Endi.

-...Endi, tu net nenumanai, kokią suknelę man nupirko Adamas, - su didžiuliu užsidegimu pasakojo Kamila. -Ji tiesiog žėri! Negaliu patikėti, jis paklojo šitokią sumą.. Mylėsiu jį iki gyvenimo galo, - saldžiausi balsu ištarė ji.-Taigi, kaip sakiau, ji rožinė su sidabriniais blizgučiais! Kai papietausime lėksim pirkti deimantinių auskarų ir vėrinio! Jis man prižadėjo. Gali patikėti?

-Mila, aš pradedu pavydėti! Baik šitaip kalbėti, nes aš neiškęsiu! - šūktelėjau į telefono ragelį. -Man verda kraujas klausantis tavęs! Ir aš nejuokauju, ar girdi?! 

-Atleisk, Endi, turiu lėkti! Pasimatysim poryt darbe. Bye! - ji pakštelėjo į telefoną ir padėjo ragelį. Pavydėjau jai beprotiškai. Bet man dar reikėjo labai daug ką padaryti-išsiplauti galvą, pasidaryti šukuoseną, išsirinkti drabužius ir papuošalus, pasidažyti... Visų pirma nuėjau prie spintos-rožinės kaip ir visi kiti baldai. O tuomet jau ir prasidėjo nuobodus matavimosi procesas. Šitas mane storina, šitas žemina... Su šiuo atrodau kaip kekšė.. Kai pagaliau suradau tikrai tinkantį drabužį jau buvo praėjęs pusvalandis.

Sutvarkiau kitus "gražinimosi" reikalus ir su savo rausva delninuke nuėjau prie mašinos. Užvedžiau variklį ir patraukiau į restoraną, kur manęs turėjo laukti Tomas. 

~ ~ 

-Endi! Atrodai stulbinamai, - vos mane pamatęs pagyrė jis.

-Tomai... - pasimėgaudama jo žodžiais priėjau ir pabučiavau jį. -Pagaliau tu čia. Aš tavęs nepamiršau visus tuos metus. Buvau tau ištikima. Tikiuosi tu man taip pat?

-Endi, ką nori tuo pasakyti? Nepasitiki manim? Aš galvojau tik apie tave, mano mažute, - švelniai paaiškino Tomas. Bet mano veidas tik apniuko. -Nusišypsok, man nepatinka matyti tave liūdną. 

-Tomai, aš tave myliu ir noriu, kad tai brangintum.

-Manai, kad nebranginu? Apskritai, Andrėja, iš kur tu tu ištraukei, kad aš tave išdaviau? Aš nebepažįstu tavęs?

-Tai aš tavęs neatpažįstu.Viskas pasikeitė. Tu taip pat.

-Endi, aš kantrus, bet mano kantrybės taurė tuoj persipildys. Aš tiesiog tave myliu ir noriu būti su tavim.

Jis įsmeigė savo akis į manąsias. Restorane buvo pilna įvairių garsų, bet mano ausis slėgė šleikšti tyla. Pakilo mano kūno temperatūra ir sustiprėjo širdies ritmas. Tomas degė noru mane pačiupti į glėbį ir niekada nepaleisti. Aš visomis išgalėmis stengiausi atremti jo žvilgsnį, bet jis mane palaužė. Nudelbiau akis į grindis. Jis priėjo prie manęs ir suėmęs mano veidą tyliai tarė:
-Tu juk žinai, kaip aš tave myliu...
Mano akys spindėjo nuo ašarų. Pažvelgiau į jį pagalbos ieškančiu žvilgsniu.
-Žinau..